Bepilotis orlaivis - kas tai ir ką reiškia Lietuvoje.
„Bepilotis orlaivis" - formali ES aviacijos teisės sąvoka, apimanti viską nuo pramoginio kvadrokopterio iki karinio smūginio drono. Lietuva nuo 2026 m. pavasario dokumentuoja vis daugiau bepiločių orlaivių incidentų rytiniame pasienyje. AirVeto archyvuoja kiekvieną patvirtintą įvykį su regioniniu vėjo kontekstu.
Naujausi tarpvalstybinių balionų ir orlaivių incidentai.
Naujausi pranešti incidentai - įvykio vieta, to meto vėjas (jei rekonstruotas) ir nuorodos į pirminius šaltinius. Kiekvienas įrašas turi savo puslapį su tiesiogine nuoroda į įvykio vietą tiesioginiame žemėlapyje.
Three ships hit by drones off Sulina, 14 Nov
Drones hit the tanker Evia Petrol V, the bulk carrier Marsol and the ship Ali Najafov off Sulina, Romania, on 14 November 2026. Crews put out the fires and no one was reported hurt.Estonia closes Russia border after Threod arson attempt
Estonia will close all crossings with Russia on December 1 after a GRU-ordered arson attempt at drone maker Threod Systems in Viimsi on November 14. Eight Latvian nationals are detained.Snake Island air target, 13 Nov 2026 - 65-minute alert
Romania sent a RO-Alert to north Tulcea County at 21:53 on November 13, 2026 after radar detected an air target south-east of Snake Island, and two F-16s took off.Kas yra bepilotis orlaivis.
„Bepilotis orlaivis" - tai orlaivis, skrendantis be įgulos laive. Jis valdomas nuotoliniu būdu iš žemės (operatoriaus rankinis valdymas arba nuotolinis programuotas skrydis) arba autonomiškai pagal iš anksto užprogramuotą maršrutą. Lietuvoje ši sąvoka vartojama aviacijos teisėje, kariuomenės dokumentuose ir oficialios komunikacijos tekstuose - atitinka anglišką UAV (Unmanned Aerial Vehicle) arba UAS (Unmanned Aircraft System).
Sąvoka apima labai plačią klasę orlaivių: nuo pramoginio 100 g sveriančio drono iki didelių karinių sistemų, tokių kaip žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai arba ilgo nuotolio smūginiai dronai. Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/947 skrydžiai, atsižvelgiant į rizikos lygį, skirstomi į tris kategorijas: atvirąją (open), specialiąją (specific) ir sertifikuotąją (certified). Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 nustato pačių bepiločių orlaivių klases ir techninius reikalavimus.
Registruojamas ne kiekvienas dronas, o UAS naudotojas (operatorius). Pagal Reglamento (ES) 2019/947 14 straipsnį atvirosios kategorijos skrydžiams registruotis privaloma, jei bepiločio orlaivio didžiausioji kilimo masė (MTOM) yra ne mažesnė kaip 250 g arba jis, atsitrenkęs į žmogų, gali perduoti daugiau kaip 80 džaulių kinetinės energijos, taip pat jei jame yra jutiklis, kuriuo galima fiksuoti asmens duomenis (nebent orlaivis atitinka Žaislų saugos direktyvos 2009/48/EB reikalavimus). Specialiosios kategorijos skrydžiams registracija privaloma bet kokios masės orlaiviui. Fiziniai asmenys registruojasi valstybėje narėje, kurioje gyvena.
Lietuvoje dėl UAS naudotojo registracijos ir nuotolinių pilotų kompetencijos klausimų kreipkitės į Transporto kompetencijų agentūrą (TKA): tka.lt.
„Bepilotis orlaivis" ir „dronas" - kuo skiriasi.
Kasdienėje kalboje žmonės paprastai sako „dronas" - šis žodis atėjo iš anglų kalbos (drone) ir reiškia bet kokį bepilotį orlaivį. Oficialių dokumentų, teisės aktų ir kariuomenės komunikacijos tekstuose vartojama formali sąvoka „bepilotis orlaivis". Šios sąvokos žymi tą patį fizinį objektą, tik registre skiriasi.
- Bepilotis orlaivis - formali teisinė ir aviacinė sąvoka; vartojama Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ES reglamentuose ir kariuomenės dokumentuose.
- Dronas - kasdienis ir žurnalistinis žodis; paplitęs žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir kasdienėje kalboje.
- UAV / UAS - angliški akronimai (Unmanned Aerial Vehicle / System); vartojami NATO dokumentuose ir tarptautinėje aviacijos literatūroje.
Šiame puslapyje ir AirVeto incidentų archyve abi sąvokos - „bepilotis orlaivis" ir „dronas" - vartojamos kaip sinonimai; kontekstas nurodo, ar kalbama apie pramoginę, komercinę, ar karinę sistemą.
Kariniai bepiločiai orlaiviai ir Lietuvos oro erdvė.
Pagal Rytų studijų centro (OSW) vertinimą, 2026 m. kovo 23 d. Varėnos rajone prie Lavysų ežero sudužęs Ukrainos dronas nukrypo nuo kurso per Ukrainos smūgį Rusijos naftos eksporto terminalui Primorske. Dažniausiai nurodomas paaiškinimas - Rusijos elektroninė kova, tačiau tai vertinimas, o ne patvirtinta priežastis.
Šie incidentai skiriasi nuo kontrabandos balonų. Valdomas bepilotis orlaivis turi variklį ir programuotą maršrutą - jis nepriklauso nuo vėjo tol, kol veikia navigacija. Vėjo lauko duomenys tokiam orlaiviui parodo tik regionines oro sąlygas įvykio metu, bet neleidžia rekonstruoti paleidimo taško. Tai esminis skirtumas nuo kontrabandos balonų, kuriems vėjo kryptis yra tiesioginė trajektorija.
Archyve matyti du atvejų tipai: oro pavojus, skelbiamas, kai fiksuojamas neatpažintas skraidantis objektas, ir nukritęs dronas, kurį rado gyventojai ir apie tai pranešė Nacionaliniam krizių valdymo centrui (Samanė, Varėna). Abiem atvejais AirVeto archyvuoja laiką, vietą ir regioninį vėjo lauką.
Dokumentuoti bepiločių orlaivių incidentai Lietuvoje.
AirVeto archyve - rekonstrukcijos dokumentuotų bepiločių orlaivių incidentų Lietuvoje. Kiekviename įraše: tikslus laikas, vieta, regioninis vėjo laukas to įvykio metu ir pirminiai šaltiniai. Šaltinių atrankos principai ir modelio ribotumai aprašyti metodologijos puslapyje, o vėjo laukus galite peržiūrėti žemėlapyje.
- Ignalinos oro pavojaus įvykis - 2026 m. gegužės 20 d. - radaro žyma virš Baltarusijos teritorijos prie rytinės sienos sukėlė plačiausią pavasario oro pavojų: Vilniaus oro uostas sustabdė skrydžius, buvo stabdomi traukiniai, gyventojams nurodyta slėptis.
- Utenos Samanė - sudužęs dronas, 2026 m. gegužės 17 d. - sudužęs dronas rastas lauke; pasak NKVC vadovo, preliminarūs ženklai rodė, kad tai greičiausiai Ukrainos dronas. Radarai skrydžio neužfiksavo.
- Utenos rajonas - du objektai, 2026 m. gegužės 21 d. - antra oro pavojaus diena iš eilės; radaras apie pusvalandį sekė du neatpažintus objektus link Utenos, abu signalai prarasti, iki vakaro nieko nerasta.
- Varėna / Lavysas, 2026 m. kovo 23 d. - Ukrainos dronas sudužo prie Lavysų ežero, apie 30 km nuo Baltarusijos sienos; radaras skrydžio neužfiksavo, apie sprogimą pranešė gyventojai.
Ne kiekvienas oro pavojus susijęs su dronu: 2026 m. birželio 13 d. Vilniaus geltonas pavojus, pasak NKVC vadovo, kilo dėl greičiausiai meteorologinio baliono, o ne drono.
Visas incidentų sąrašas, įskaitant kontrabandos balonų ir kitų bepiločių orlaivių įvykius, - /incidents. Dronų incidentų tematinė apžvalga: Dronai Lietuvoje - oro pavojaus incidentai.
Dažniausiai užduodami klausimai.
Susiję puslapiai.
- Dronai Lietuvoje - oro pavojaus incidentai - visų dokumentuotų Lietuvos dronų ir oro pavojaus įvykių tematinė apžvalga.
- Kontrabandos balonai iš Baltarusijos - bepiločiai balonai (ne dronai), nešami vėjo per Lietuvos sieną su kontrabanda.
- Meteorologinis balionas - kaip atskirti meteorologinį balioną nuo kontrabandinio.
- Suvalkų koridorius - strateginis NATO koridorius tarp Baltarusijos ir Kaliningrado; oro pavojaus kontekstas.
- /incidents - incidentų archyvas - pilnas dokumentuotų oro ir balonų incidentų sąrašas su vėjo rekonstrukcijomis.
Stebėkite oro sąlygas incidento metu.
Istorinis vėjo žemėlapis aštuoniuose aukščiuose. Kiekvienas dokumentuotas incidentas su vėjo lauko rekonstrukcija. Nemokamai, naršyklėje.
